Klausimai ir apibrėžimai
Kas yra neapykantos nusikaltimas?

Neapykantos nusikaltimai yra nusikaltimai, motyvuoti išankstiniu nusistatymu prieš tam tikras žmonių grupes. Tai „žinutę skleidžiantys nusikaltimai“, skirti skleisti baimę ir pažeidžiamumo jausmą tikslinėse bendruomenėse. Jie ne tik tiesiogiai veikia asmenis, bet ir visą socialinę grupę, kuriai asmuo priklauso. Tam tikros bendruomenės neproporcingai puolamos dėl jų atstovų rasės, įsitikinimų, seksualinės orientacijos, lyties, lytinės tapatybės ir (ar) lyties raiškos, tautinės kilmės, kalbos, negalios, socialinės padėties ar kitų ypatybių.

Neapykanta prieš LGBTI asmenis internete yra ypač efektyvus būdas išsiųsti bauginimo žinutę visai LGBTI bendruomenei, nes toks smurtas nebūtinai skirtas vienam žmogui. Taigi prieš LGBTI žmones gali būti tiesiogiai ir netiesiogiai nukreipta neapykanta internete.

Be to, neapykantos nusikaltimai dažnai daro įtaką aukos draugams ir šeimai, kurie baiminasi dėl savo artimųjų.

Neapykantos nusikaltimus visada sudaro du elementai: nusikalstama veika ir šališkas motyvas.

Nusikalstama veikla:
atliktas veiksmas pagal baudžiamąją teisę turi būti laikomas nusikaltimu.

Šališkas motyvas:
veiksmas, atliekamas dėl išankstinio nusistatymo prieš tam tikrą visuomenės grupę. Šis motyvas neprivalo būti didelė „neapykanta“ aukai. Daugelį neapykantos nusikaltimų lemia tokie jausmai kaip priešiškumas, pasipiktinimas ar pavydas tikslinei grupei.

Kas yra neapykantos kalba?

Kadangi nėra bendro tarptautinio neapykantos nusikaltimo apibrėžimo, nenuostabu, kad tas pats pasakytina apie neapykantos kalbos sąvoką. Tarptautinės organizacijos neapykantos kalbą apibūdina skirtingai.

ESBO neapykantos nusikaltimus apibrėžia kaip „nusikalstamas veikas, padarytas turint šališką motyvą“ (ESBO, 2009 m.). Kadangi kalbėjimo veiksmas, nepaverčiant draudžiamo turinio veiksmais, nėra nusikaltimas (skirtingai nei, pavyzdžiui, žmogžudystė, fizinis užpuolimas ar turto sugadinimas), ESBO teigia, kad ši koncepcija neįtraukia neapykantos kalbos (ODIHR 2009:25, 2018 m. RTH).

Kita vertus, ES Pagrindinių teisių agentūros pateiktame apibrėžime, kuriame atsižvelgiama į tai, kad visos ES valstybės narės draudžia smurto ir neapykantos kurstymą, teigiama, kad „neapykantos saugomų asmenų kategorijai priskiriamo smurto skatinimas – paprastai vadinamas „neapykantos kalba“ – yra ir nusikalstama veika, ir diskriminacijos išraiška, taigi ir platesnės neapykantos nusikaltimo sąvokos pogrupis“ (RTH, 2018).

Čia svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad neapykantos kalba daro daugiau nei įžeidžia asmenis ar asmenų grupes. Įvairūs tyrimai, įskaitant 2018 metais vykdytą „Safe To Be“ apklausą, rodo, kad neapykantos kalba gali sukelti baimę, nerimą ir neapykantą sau ir baigtis depresija, izoliacija ir mintimis apie savižudybę.

Kas yra neapykanta internete?

Neapykantos kalba internete yra apibrėžiama kaip bet koks internetinis išpuolis, skatinantis, propaguojantis ar pateisinantis neapykantą, diskriminaciją ar smurtą prieš bet kurį asmenį ar grupę dėl jų seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, lyties išraiškos ar lyties požymių.

Neapykantos nusikaltimas internete apibrėžiamas kaip bet koks nusikaltimas, nukreiptas prieš asmenį dėl priešiškumo ar išankstinio nusistatymo, pagrįsto realia ar menama asmens seksualine orientacija, lytine tapatybe, lyties raiška ar lyties požymiais, kuris įvyksta internete.

 

Neapykantos incidentų ir smurto internete tipai

Žemiau yra keletas neapykantą skatinančių įvykių internete pavyzdžių. Nors kai kurie iš šių incidentų gali atrodyti gana nereikšmingi, pavyzdžiui, pravardžiavimas įžeidžiančiais žodžiais, siunčiami įžeidžiantys memai ir t.t,; reguliariai patiriamas tokio pobūdžio smurtas gali tapti jūsų kasdienio gyvenimo dalimi, o tai gali turėti didžiulį neigiamą poveikį.

Kai kurios kitos neapykantos manifestacijos savaime atrodys rimtos ir gali būti neteisėtos, atsižvelgiant į tai, kurioje šalyje gyvenate. Kaip ir nusikaltimų už interneto ribų atveju, jei nusikalstama veika turi šališką motyvą (t. y., veika yra motyvuojama išankstiniu nusistatymu prieš tam tikras žmonių grupes), galime tai vadinti neapykantos nusikaltimu.

Šiame sąraše pateikiami LGBTI bendruomenės narių patirto smurto internete pavyzdžiai, remiantis 2018 metais atliktos „Safe To Be“ apklausos rezultatais. Šie pavyzdžiai gali šokiruoti ar neigiamai paveikti asmenis, patyrusius priekabiavimą ar smurtą. Skaityti šį sąrašą patariama atsargiai.

Sąvokos

1.  Nelegali pornografija
Pornografijos pirkimas ir žiūrėjimas nėra baudžiamasis nusižengimas. Jos platinimas gali būti apibūdinamas kaip nusikalstama veika priklausomai nuo šalyje galiojančių įstatymų. Pornografijos kūrimas ar platinimas be dalyvių sutikimo arba vaikų pornografija (su jaunesniais nei 18 metų asmenimis) visada baudžiami.

2. Seksualinio turinio platinimas be sutikimo
Seksualinių vaizdų ar garso įrašų išsaugojimas be leidimo ir jų platinimas ar persiuntimas yra baudžiami nusižengimai.

3.Vaikų viliojimas
Suaugusio asmens susisiekimas su nepilnamečiu internete, kad užmegztų pasitikėjimą seksualinės prievartos tikslais, yra baudžiamas nusižengimas.

4. Nelegalus „sekstingas“
Niekada neturėtumėte platinti kažkieno erotinių vaizdų ar garso įrašų be šio asmens žinios ir leidimo. Net ir tuo atveju, jei tas asmuo kada nors sutiko daryti tuos įrašus, tačiau šią akimirką nesuteikė aiškaus sutikimo. Jei taip darote, galite sulaukti baudžiamosios atsakomybės. Jei platinate jaunesnių nei 18 metų amžiaus asmenų erotinius atvaizdus, visada galite sulaukti baudžiamosios atsakomybės, net jei turite asmens leidimą.

5. Komentarai, kurie skatina ar pateisina neapykantą
Pareiškimai, komentarai ar įrašai, kurie sąmoningai skatina neapykantą bet kuriai identifikuojamai grupei ir kurie vyksta ne asmeninių pokalbių metu, laikomi neapykantą skatinančiais ir pateisinančiais komentarais. Tokio pobūdžio komentarai yra nusikalstami ir jų autorius gali būti patrauktižas baudžiamojon atsakomybėn.

6. Persekiojimas ar priekabiavimas internete
Persekiojimas ar priekabiavimas elektroninėje erdvėje (internete ar kitomis elektroninėmis priemonėmis) laikomas baudžiamuoju nusižengimu. Tai gali apimti įvairaus pobūdžio grasinimus, raginimus lytiškai santykiauti, melagingus kaltinimus, šmeižtą, tapatybės vagystę, vandalizmą. Jei tapote persekiojimo internete auka, apsvarstykite galimybę registruoti įvykius, kad galėtumėte apie tai pranešti. Skyriuje „Apsaugokite savo paskyras“ sužinokite, ar galite padaryti daugiau, kad apsaugotumėte savo paskyras internete.

7. Seksualinis priekabiavimas
Kai internetinis persekiojimas ar priekabiavimas yra seksualinio pobūdžio, tai reiškia, kad internetinėje platformoje vyksta nepageidaujamas seksualinis elgesys. Tai gali apimti platų elgesio spektrą, kai įvairiose ​​platformose (privačiose ar viešose) technologijos naudojamos dalinantis skaitmeniniu turiniu, pavyzdžiui, vaizdais, vaizdo įrašais, tekstiniais įrašais, žinutėmis, puslapiais ir pan.

8.Šantažas
Šantažas internete yra nusikalstama veika, kai iš asmens reikalaujama pinigų ar kitokių kompensacijų už tai, kad įvairiose platformose nebus atskleista jautri informacija ar nebus dalinamasi turiniu, pavyzdžiui, vaizdais, vaizdo įrašais, tekstiniais įrašais, žinutėmis, puslapiais ir pan. Emocinis šantažas gali reikšti kontroliuojantį ar prievartinį elgesį su asmeniu ar asmenų grupe.

9. Grasinimai nužudyti
Grasinimai nužudyti yra prievartos forma, kai asmuo grasina nužudyti arba pasirūpinti, kad asmuo ar asmenų grupė būtų nužudyti. Tai laikoma nusikalstama veika.

10. Priverstinis LGBTI tapatybės atskleidimas (ar grasinimai tai padaryti)
Asmens lyties pakeitimo istorijos, seksualinės orientacijos ar ŽIV statuso atskleidimas be jų sutikimo. Priverstinis LGBTI tapatybės atskleidimas gali turėti didžiulį poveikį asmeniui, dėl kurio nutrūksta šeimos santykiai ir draugystės, taip pat jam gali kilti problemų darbe ar mokykloje.

11. Turto sunaikinimas (ar grasinimai tai padaryti)
Grasinimai sunaikinti turtą yra prievartos forma, kai asmuo grasina sunaikinti kito asmens turtą. Tai laikoma nusikalstama veika.

12. Seksualinė prievarta (ar grasinimai tai padaryti)
Grasinimai seksualine prievarta yra prievartos forma, kai asmuo grasina kitą asmenį seksualiai užpulti. Tai laikoma nusikalstama veika.

13. Fizinė prievarta (ar grasinimai tai padaryti)
Grasinimai fizine prievarta yra prievartos forma, kai asmuo grasina kitą asmenį fiziškai užpulti. Tai laikoma nusikalstama veika.

14. „Pataisomojo“ išžaginimo grasinimai
Grasinimai „pataisomuoju“ išžaginimu yra prievartos forma, kai asmuo grasina ką nors išžaginti dėl šio žmogaus menamos seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės. „Pataisomajam“ išžaginimui būdingas kaltininko įsitikinimas, kad jis gali „paversti“ žmogų heteroseksualiu arba priversti laikytis lyčių stereotipų.

15. Įžeidimai
Įžeidimai yra nepagarbios, žalingos ar užgaulios pastabos asmeniui ar asmenų grupei. Įžeidimas savaime nebūtinai yra baudžiamasis nusižengimas, tačiau pakartotinis įžeidinėjimas gali tapti persekiojimu ar priekabiavimu (ar jų dalimi). Atsižvelgiant į įžeidimo pobūdį, tai taip pat gali rodyti žmogaus priešiškumą ir neapykantą LGBTI atžvilgiu.

16. Patyčios
Pakartotinis ar reguliarus asmens ar asmenų grupės įžeidinėjimas, prieš šį asmenį ar grupę nukreipta prievarta, grasinimai ar bauginimai internete.

17. Šmeižtas
Šmeižtas yra neteisingas kenkimas asmens reputacijai skelbiant ar komentuojant melagingus teiginius apie šį asmenį. Šmeižtas yra baudžiamasis nusižengimas.

18. Vadinimas buvusiu vardu
Tai – asmens vadinimas vardu, kurį šis žmogus vartojo prieš pereinamąjį etapą. Kai tai yra tyčinis ir (ar) pasikartojantis veiksmas, tai gali būti patyčių, priverstinio LGBTI tapatybės atskleidimo, priekabiavimo ar kitokio pobūdžio smurto dalis.

19. „Trolinimas“
„Trolimas“ yra apibrėžiamas kaip nesantaikos kūrimas internete pradedant kivirčus arba priverčiant žmones nusiminti internetinėje bendruomenėje skelbiant uždegančias ar nuo temos nukrypstančias žinutes. Iš esmės, socialinės žiniasklaidos „trolis“ yra asmuo, kuris sąmoningai sako ką nors kontroversiško, norėdamas suerzinti kitus vartotojus.

 

20. Skatinimas nusižudyti
Kenkėjiškas ir aktyvus žmogaus skatinimas nusižudyti.

21. Neapykantos kurstymas
Neapykantos kurstymas – viešas žinutės ar informacijos, kurioje išreiškiami grasinimai, šmeižtas ar įžeidimai tam tikrai grupei dėl bendros šios grupės savybės, paskelbimas. Ši savybė gali būti seksualinė orientacija, lytinė tapatybė, rasė, odos spalva, religija, įsitikinimai, negalia ar kita.

22. Keršto pornografija
Seksualinio turinio platinimas ar dalinimasis be asmens leidimo. Atvaizdai ar vaizdo įrašai gali būti sukurti (ankstesnio) partnerio, tuo metu turėjusio sutikimą, ir dabar juos platinančio siekiant šantažuoti, nubausti ar nutildyti auką. Keršto pornografija yra psichologinė prievarta ir gali būti vertinama kaip smurtas šeimoje ar seksualinės prievartos forma priklausomai nuo aplinkybių.

Žodžio laisvė

Žodžio laisvė yra gyvybiškai svarbi žmogaus teisė ir bet kurios demokratinės visuomenės pamatas. Kai pažeidžiama žodžio laisvė, taip pat pažeidžiama ir demokratija. Vis dėlto, kai žodžio laisve naudojamasi kaip priedanga, po kuria gali klestėti neapykantos kalba, turime iš naujo įvertinti ir reglamentuoti, kur baigiasi „teisė provokuoti ar įžeisti“ ir prasideda neapykantos kalba. Žodžio laisvė liks iliuzija, kol didelę visuomenės dalį tildys kitų „žodžio laisvė“.

Tarp neapykantos kalbos ir žodžio laisvės yra plonytė riba, ypač internetinėje erdvėje. Nepaisant to, jas galima aiškiai atskirti. Apsvarstykite komentaro, įrašo, teksto ar memo paskirtį ir užduokite sau tokį klausimą: ar jis kursto neapykantą ir diskriminaciją kitų atžvilgiu, ar skatina diskusiją?

Tarptautinis bendradarbiavimas ir sąmoningumo didinimas yra itin svarbūs. Siekiant išsaugoti saviraiškos laisvę ir laisvę nepatirti diskriminacijos, kiekvienas interneto vartotojas turėtų būti informuotas apie galimą savo elgesio poveikį.

 

 

 

 

FLOWCHART